Galerija

Mūsų gyvenimas sodyboje – nesibaigiantis kūrybinis procesas visomis prasmėmis: jeigu deginom šakas ir liko išdegęs žolės plotelis, tai ten dabar gėlynas. Jeigu medis gulėjo nuvirtęs, ar batai suplyšo, ar puodas prakiuro, tai ten irgi dabar gėlės auga. Jeigu Joninės, tai brendam į pievas, žoliaujam ir pinam vainikus arba tose pačiose pievose žemuogiaujam. Jeigu žolės per daug ir nespėjam nupjauti, tai ponis nugraužia. Jeigu sau namus statom ir puošiam, tai ir vaikams žeminę surentėm, ir paukščiams inkilus kalam, dažom ir keliam. Jeigu suaugę sodina ir augina daržoves, tai ir vaikai turi savo daržus, dainuoja saviems žirniams ir kukurūzams dainas, juos glosto. Neišpasakytas jausmas, kai vaikai kasa savo pasodintas bulves, jas skaičiuoja ir kepa lauže!

Ir taip kasdien, jaučiuosi neperskiriama savo vaikų, namų, gamtos dalimi. Ravėdama ar kurdama gėlyną, sodindama medį galėčiau apsiverkti iš džiaugsmo, kad taip gerai gyvenu ir jaučiu begalinę, nepamatuojamą padėką Dievui.

Ir visa šia kūryba, šiuo džiaugsmu dalinamės su jumis visais. Atvažiuokit 06 09 ir patys viską pamatysit!